Skauda gerklę.
Kai gavau nurodymą sutartinių rate prisitylint, nes mano balsas per stiprus, tai kažkas rodos ir užstrigo joje.
Nuo to momento ir pradėjo viskas eiti šuniui ant uodegos.
Tas gumulas gerklėje pastrigo ir aš pati pastrigau kažkur tame gumule.
Kaip norėčiau jį sugromuliuot ir išspjaut, bet  negaliu.
Skalauju druska, soda ir kitais tirpalais, bet niekas viduje netirpsta. Pavasaris čiurlena visomis srovėmis, o manyje vis dar amžino įšalo žemė. Ir, nors ledas tūriu užima daugiau erdvės, vis dėl to aš mieliau tekėčiau srovele, nei nešiočiausi sustingusią ledo skulptūrą savo gerklėje.
Kaip man atsibodo būt negirdima ir nematoma.