Šiandien mane nuo Lietuvos skiria du skrydžiai. Tiesa, ir tie du jau buvo atšaukti. Bet ne tame esmė – esmė ne galimybės fiziškai pasiekti Lietuvą nebuvime. Esmė yra nesugebėjime grįžti į tą Lietuvą, kokią ją palikau. Į tą Lietuvą, kurioje ramia širdimi galėčiau aplankyti savo močiutę ar apkabinti savo tevus, nebijodama jų kuo nors užkrėsti. Į Lietuvą, kurioje galėčiau sėdėti Katedros aišktėjė ir stebėti besibūriuojančius žmones, ar šnektelti su kelio nerandančiu turistu. Esmė yra tame, jog aš vis dar ilgiuosi galimybės sugrįžti į tokią Lietuvą, kurios jau nebėra.